1.Stenkitės pajausti pasitenkinimą kiekviena savo gyvenimo (taip pat ir to, kurį gyvenate

kasdien nuo 8.00 iki 17.00) minute. MĖGAUKITĖS viskuo, ką darote. Prieš imdamasis

bet kokio naujo darbo ar veiklos, įžvelkite jame tai, kas jus jame žavi. Dirbdamas

teikiantį pasitenkinimą darbą, tapsite optimistu: pergalę jums reikš ne kokio reikalo

atlikimas ar užbaigimas, o pati veikla. Šitaip veikdamas, netrukus pajusite, kad laikas,

kurį skyrėte užduočiai atlikti – tai ne sugaištas, ir ne prarastas laikas, o – atvirkščiai –

2.NEeikvokite laiko SAVIGRAUŽAI dėl savo nesėkmių. Juk nemanote, kad kaltinti save

dėl to, ko nepadarėte, nors galėjote padaryti – tai pats geriausias laiko praleidimo būdas…

Jei manote, kad negalite sau leisti pamiršti savo klaidų, surašykite jas lape popieriaus ir

saugokite svarbių dokumentų stalčiuje. Šitaip „sutaupysite“ ne tik laiko, bet ir vietos

kitoms mintims.

3.Lavinkite SAVISTABĄ – sugebėjimą analizuoti savo įpročius. Tik tuomet galėsite

atsikratyti tų, kurie jums yra nenaudingi arba jau nebenaudingi, pvz. gal dar turite įprotį

perskaičiuoti kalkuliatoriumi tai, ką apskaičiavo kompiuteris… Jei neįmanoma atsisakyti

daug laiko be naudos „suėdančių“ įpročių, visuomet galite patobulinti juos. Pavyzdžiui,

jei daug keliaujate, nuolat turėkite kišenėje keletą nedidelių kortelių, kad galėtumėte bet

kada užsirašyti savo pastebėjimus ar mintis, atėjusias į galvą. Juk esate pastebėję, kad

dažnai geriausios mintys ateina pačiu netikėčiausiu metu…

4.Ar mėgstate viršvalandžius? Ne? Tuomet DARBE – DIRBKITE… Daugelis pasiliekančių dirbti po darbo valandų, jei tik jie tam neturi kitų priežasčių (bando asmenines problemas „užkasti“ darbiniais rūpesčiais, stengiasi įsiteikti vadovybei pasirodydami itin stropūs ir pan…), paprasčiausiai nedirba darbui skirtomis valandomis. Ką jie veikia? Pirmiausiai užsiimkite savistaba ir paskaičiuokite, kiek realaus laiko darbui darbe skiriate Jūs. Gali būti, kad nustebsite radę tokį neišnaudotą rezervą…Dalį žmonių, ypač dirbančių „sėslų“ darbą su dokumentais ar prie kompiuterio, po pietų apninka snaudulys. Jei jis Jums yra nereikalingas ir norite jo išvengti, valgykite lengvesnius pietus: taip vienu šūviu nušausite net du zuikius – atliksite daugiau darbų ir susikursite geresnį savo įvaizdį (energingas, vikrus ir „geros formos“ darbuotojas šansų turi visuomet daugiau).

5.Dar kiek apie savistabą – paanalizuokite savo skaitymo ir darbo su informacija įpročius.

Ne visa informacija, plūstanti į mus, yra reikalinga ir naudinga, kaip atrodo iš pirmo

žvilgsnio. Kartais gali užtekti perskaityti TIK ANTRAŠTES.

6.Planuodami darbus „rūšiuokite“ juos PAGAL SVARBĄ, ir pasitikėkite savo

sugebėjimu tai padaryti. Nuolat sau priminkite, kad svarbiausiems darbams, kurių tėra

penktadalis, laiko visada yra. (Prisiminkite Pareto dėsnį (20 / 80)). Jei projektas didelis ir

sudėtingas, išsiaiškinkite, kas sudaro jo esminę dalį. Nuo jos ir pradėkite, nes gerai ją

atlikus, visa kita tebus smulkmenos, prie kurių gali ir nebereikėti ilgai vargti.

7.Atsitiktinumai šiaip sau neatsitinka… Tikriausiai prisimenate patarlę „Kur trumpa, ten ir

trūksta“. Todėl iš anksto „rezervuokite“ laiko PAPILDOMIEMS ir NENUMATYTIEMS

darbams.

8.Gerai žinote, kad pasirengimas užduoties atlikimui svarbu – ir dalykinis (ką, kaip

darysiu), ir psichologinis (nusiteikimas darbui). Jei norite taupyti jo sąskaita, dar kartą

perskaitykite punktą Nr.7. Taigi, skirkite laiko ir SUSIKAUPIMUI bei APTARIMUI.

Kiek? Intravertams jo reikia daugiau susikaupti, ekstravertams – aptarti.

9.Norėdami racionaliau, tai yra protingiau ir maloniau naudotis turimu laiku, atsižvelkite

ir į kitas savo INDIVIDUALIAS savybes: dažniausiai „perlaužti“ savo prigimtį kainuoja

daugiau nei verta.

10.Nepasiduokite iliuzijai, kad esate priverstas gaišti laiką ko nors belaukdamas

(viršininko priimamajame, automobilių kamštyje prie šviesoforo, vėluojančio autobuso,

Sodroje už inspektoriaus kabineto durų…). Gaištate tik pats, savo noru. Jei tenka luktelėti,

PRIIMKITE tai kaip “PADOVANOTĄ LAIKĄ” ir skirkite jį atsipalaidavimui,

planavimui, apgalvojimui…

11.Jei nusprendėte, kad Jums reikia pertraukėlės, ILSĖKITĖS ir leiskite sau

atsipalaiduoti, gal net nieko neveikti. Poilsio dienomis stenkitės negalvoti apie darbo

reikalus, nebent jei pripažinsite sau (ir šeimos nariams), kad šiandien bus darbo diena

(pusdienis).

12.Kartkartėmis apmąstykite savo gyvenimo (kuris susideda iš „nuo 8.00 iki 17.00“ +

nuo „17.00 iki 8.00“) TIKSLUS. Pasižymėkite juos. Jei nežinai, kur nori nueiti, tai nueisi

kaip tik nežinia kur. Laikas nuo laiko pasitikrinkite, ar judate tinkama linkme. Net ir

atlikdamas smulkias užduotis nepamirškite savo ilgalaikių tikslų.

13.Susitaikykite su tuo, jog tam tikra jūsų laiko dalis neišvengiamai bus skirta dalykams,

kurių jūs negalite kontroliuoti, ir dėl to nepergyvenkite. IŠMINTINGAS skiriasi nuo

protingo tuo , kad moka atskirti tai, ką gali pakeisti (ir ima veikti) nuo to, ko negali

pakeisti (ir neeikvoja tam jėgų).

14.Išmokite ATIDĖTI, bet NEATIDĖLIOTI. Kartais geriau neversti savęs daryti tai, kas „nesidaro“. „Atidėti“ nuo „atidėlioti“ skiriasi tuo, kad turi aiškias ribas bei terminus, be to, Jūs galite įvardinti priežastis, kodėl reikia atidėti, ir netgi paaiškinti motyvus.

15.Įpraskite LAIKU BAIGTI darbus. Tikriausiai pagalvojote, kad tai reiškia „sutilpti į terminus“. Taip, bet ne vien tik tai. Neretai daug sunkiau būna pajusti tą ribą, kai reikia tiesiog nutraukti darbą, nes tolesnis jo „dailinimas“ tėra neracionalus laiko eikvojimas. Perfekcionizmas gali būti ne ką mažiau pavojingas nei aplaidumas…

15.Deleguokite, konsultuokitės su specialistais, tikrinkitės gautą informaciją, aiškinkitės nesklandumus ir … neatiminėkite kitų žmonių laiko. Nuo BENDRAVIMO KONSTRUKTYVUMO priklauso ne tik Jūsų turimo laiko kiekis, bet ir jo kokybė.

Jei pastaruoju metu Jūs vis pagalvojate, kad taip neturite laiko, kad net nėra kada pavalgyti, ir jei tai Jums nepatinka, pasidarykite arbatos ir, ją begurkšnodamas, surašykite ant lapelio, ką prisimenate iš čia perskaitytų 15 punktų. Įvertinkite, ar tai būdinga Jūsų darbo ir gyvenimo stiliui. Po to perskaitykite viską dar kartą atkreipdami dėmesį į tai, ko iškart neprisiminėte. O šiais dalykai kiek vadovaujatės? Jei taip bemąstant arbatos dar liko, prirašykite savo sugalvotą 16-ą punktą. Sėkmės!