…Vyras – įmonės direktorius, žmona – tos pačios įmonės finansininkė. Pasitaiko? Taip, ir neretai. Jei valstybinėse organizacijose ir egzistuoja kažkokie apribojimai, tai privačiame versle – dirbkite, kaip tik jums patogu.

…Kitas derinukas: vyras – įmonės vadovas, žmona – personalo vadovė Read more…

Jei tik žmonės dirba kolektyve, tai yra – drauge su kitais, taip jau dažniausiai nutinka, kad ne visuomet viskas jiems bendraujant klostosi sklandžiai. Karts nuo karto, žiūrėk, tarp vienų ar kitų vis įvyksta kažkas, nelyg kokia neigiamos energijos iškrova. Tokius “susikibirkščiavimus” kai kurie vadina konfliktais. Sakome “kai kurie”, nes tai, kas vienam bus tiesiog apsikeitimas nuomonėmis, kitam jau gali reikšti, jog “ribos peržengtos”. Juk konfliktinės situacijos – tai nebūtinai vien tik apsikeitimas daugiau ar mažiau emocingomis frazėmis. Demonstratyvus tylėjimas (“tu man neegzistuoji!”), kreiva šypsena (“esi nevertas nė skatiko…”) ar nuolatinis rungtyniavimas net dėl smulkmenų (“aš juk geresnis!”) taip pat gali rodyti esant labai stiprią įtampą. Ir neretai tai gali pasirodyti besą kur kas “žiauriau” veikiančios priemonės nei tiesiog tik paprastas “apsižodžiavimas”. Read more…

…tuo ir patapsi, – sako sena patarlė, ir mes žinome, kad tai yra tiesa. Kitaip kodėl gi vaikams ieškotume „geros“ mokyklos, o namą stengtumėmės susirasti „gerame“ rajone. Juk ne vien pati mokymo programa ar architektūrinis namo išplanavimas yra svarbu, toli gražu – ne… Read more…

Gal prieš 20 ar 25 metus viename žurnale vyko diskusija: „Ar darbo rūbas tinka šventei?“. Dabar, artėjant Kalėdoms, ją nejučia prisiminiau bekalbėdama su personalo specialistėmis ir vadovėmis apie vakarėlių organizavimą įmonėse. Pasirodo, ne toks jau paprastas reikalas tai yra… Ėmėme skaičiuoti „už“ ir „prieš“, aptarinėti visas įmanomas naudas ir pavojus, ir vis tik pliusų šventinių vakarėlių organizacijose naudai radome daugiau. Read more…

Žodį “stresas” taip įpratome naudoti kasdieninėje savo kalboje, kad dažnai nė nesusimąstome, ką jis reiškia. “Stresuoju”, – sakome – ir viskas turėtų būti lyg ir aišku. Bet pamėginkime šią būseną nusakyti kitaip. Greičiausiai tuomet sakysime “nervinuosi”, “bijau”, “nerimauju”. O gal “kažko ant širdies negera”, “net drebu visas”, “esu pernelyg įsitempęs”, “niekaip negaliu atsipalaiduoti”, “virpu iš nekantrumo” ar “noriu ir bijau” ir pan.. Pasirodo, jau vien tai, kad rasime ir kitų žodžių streso būsenai nusakyti, mums daug ką gali atskleisti apie jo priežastis ir pasireiškimą, ir netgi užuominomis duoti nurodymus, kaip elgtis toliau, kad ši būsena mums ne kenktų, o pagelbėtų. Read more…

Paieškokime racionalaus sprendimo – sakome kolegai, kai norime išspręsti problemą.

Kuris būdas racionalesnis? –  svarstome rinkdamiesi vieną, mums tinkamiausią būdą iš kelių galimų variantų, pvz. kaip skaičiuoti projekto sąnaudas.

Racionaliau organizuojant skyriaus darbą būtų galima sutaupyti laiko, ir nebereikėtų samdyti dar vieno darbuotojo – siūlome savo sprendimą ir jį paremiame stebuklingu „racionaliau“. Nes „racionalu“ – tai yra „gerai“: labiau apskaičiuota, patikrinta, apgalvota ir  logiškai pagrįsta. Read more…

Kažkada labai seniai, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, kaip ir daugelis paauglių, nemėgau jokių privalomai brukamų taisyklių. Etiketo taisyklės pirmiausiai asocijavosi kaip tik su tuo, vadinasi, ir jos pateko į tą „nereikalingų reikalavimų“ rinkinį, kuris ilgam buvo nukištas kažkur kuo toliau. O va psichologija – čia jau kas kita, juk tai – įdomioji ir tiek daug lemianti bendravime ir šiaip gyvenime disciplina. Ji turėtų padėti pasiekti tai, ko nori, ir, žinoma, ją išmanydamas gali greit išmokti gerai jaustis tarp žmonių… Read more…

Nesvarbu, kokiam žmonių kolektyvui – įmonei, vienam jos padaliniui ar sporto komandai – vadovautų, vadovas visuomet yra atsakingas už bent jau du dalykus: rezultatą, kuris bus pasiektas, ir žmones, kurie to rezultato jo vadovaujami siekia. Galutinis tikslas dažniausiai būna būtent tam tikras rezultatas, tačiau tai, kaip ir kokį jį pavyks pasiekti, visuomet daugiau ar mažiau priklauso nuo to, kokie žmonės tai daro. Tiksliau – nuo tų žmonių, tai yra darbuotojų, žinių, gebėjimų, įgūdžių, motyvacijos bei nuostatų. Net ir labai kruopščiai renkantis ir priimant į darbą vien „tinkamiausius“ žmones, niekas negali užtikrinti, kad, kurį laiką padirbę, jie tokiais ir liks. Ir atvirkščiai – visi žinome pavyzdžių, kai neturintis reikiamų kompetencijų žmogus, patekęs pas tinkamą vadovą, įgauna tas kompetencijas ir pasiekia puikių rezultatų. Kaip tik todėl ir pabandykime išsiaiškinti, ką tai reiškia, darbuotojų ugdymo prasme, būti geru vadovu… Kitaip sakant – ką toks vadovas daro ar gali padaryti siekdamas, kad jo komanda vis stiprėtų. Read more…

Dirbate su klientais? Ištisom darbo dienom bendraujate? Rengiate prezentacijas,  dažnai tenka kalbėti viešai? Vadinasi, jau pats darbo pobūdis skatina domėtis tais dalykais, kurie gali pagerinti bendravimą ir padėti pasiekti tai, ko nori. O jei dar ir stipri vidinė motyvacija, tarsi nesustojantis varikliukas, gena ieškoti vis „ko nors įdomesnio“, tuomet, žiūrėk, akis jau ir ieško „gudresnių“ pavadinimų… Gali būti, kad jus sudomino ir tos trys raidės – NLP. Nors iš esmės tai nėra nauja mokymų kryptis, kaip nėra nauja ir pati teorija, pas mus daugeliui jau pats NLP terminas, o juo labiau – jo taikymo galimybės – kelia daugybę klaustukų. Taigi, šiek tiek apie tai, kas tai yra. Read more…

Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei vieną rytą atsikėlę neberastumėte nei vieno veidrodžio… Tikriausiai labai norėtųsi pasižiūrėti bent į kokią šukę, atspindį lange, televizoriaus ar kompiuterio ekrane, ar dar kur nors, kur tik būtų įmanoma pasitikrinti – ar aš esu toks, koks manau, kad esu. Veidrodis mums duoda puikų objektyvų grįžtamąjį ryšį – be vertinimų, komentarų ir patarimų, be jokio išankstinio nusistatymo paguosti ar pamokyti – todėl norėdami gauti atsakymą į šį klausimą, pirmiausiai ir kreipiamės į jį. Jei nerastume jokio veidrodinio paviršiaus – ką darytume tuomet? Greičiausiai kreiptumėmės į artimiausius žmones, prašydami „atspindėti“ mums: „Pažiūrėk – kaip aš atrodau?“ arba „Ar viskas gerai?“. Kam yra tekę „pabūti veidrodžiu“ žino, kad tai nėra lengva: taip ir knieti išsakyti savo nuomonę („čia labiau tiktų …“ , „man tai patinka, kai…“) arba, atvirkščiai, šis darbas atrodo beprasmis, todėl norisi tiesiog mestelti „viskas čia gerai“ įdėmiau net nepažiūrėjus. Read more…