Tikriausiai žinote patarlę „devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Jei paprašytumėte savo pažįstamų paaiškinti, kaip jie ją supranta, daugelis sakytų, kad prieš ką darant reikia gerai apgalvoti. Taip jau įprasta, kad mes, laikydami save protingomis būtybėmis, tai yra žmonėmis, itin vertiname sugebėjimą galvoti, taip pat ir protą, na, ir,žinoma, žinias – tai yra tai, ką protas sukaupia. Mažų mažiausiai bent jau verslo reikaluose. O jausmų sritis, dažnai tiesiog priešpastatoma racionaliajam protui, paliekama menininkams ar romantiškiems savaitgaliams – mat manome, kad pasaulyje, kuriame viešpatauja tempas ir naujos technologijos, emocijoms tiesiog nebelieka vietos. Besistengiant išmokti greitai spręst vis naujas problemas, atrodo, kad jausmai daugiau trukdo nei padeda. Todėl norime juos suvaldyti – nors dažniausiai tik ignoruojame arba užgniaužiame. Tačiau jei jau jausmai mums buvo duoti, jei jie būdingi žmogiškai prigimčiai, matyt jie vis tik dėl kažko buvo reikalingi…Mokslininkai apskaičiavo, kad IQ (intelekto koeficientas) sėkmę lemia tik 20%. Tai reiškia, kad aukštas racionalusis intelektas – tai dar nėra joks garantas, kad darbe, o juo labiau – šiaip gyvenime, jus lydės sėkmė. Kitaip sakant, gebėti protauti – tai reikalinga, tačiau nepakankama sąlyga. Pavyzdžiui, studentui, kurio IQ yra gana aukštas, gali nepasisekti per egzaminą, nes jis gal neturėjo kantrybės jam ruoštis, arba jam trūko vidinės motyvacijos, gebėjimo susidomėti ir kitų savybių. Tuo tarpu kiti tyrimai rodo, kad sulėtėjusio bei sutrikusio intelekto vystymosi vaikus atitinkamai skatinant galima pasiekti stebėtinai puikių rezultatų.Galiausiai nereikia nei mokslinių tyrimų – kiekvienas turime savų pavyzdžių, kai klasės pirmūnai, su pagyrimais baigę ir aukštuosius mokslus, gyvenime pasiekia kur kas mažiau už tuos, kurie nieko nestebindavo savo intelektiniais sugebėjimais.Jei dirbate pardavimų srityje, greičiausiai pastebėjote, kad pardavimo vadybininkas be aštraus racionalaus proto turi turėti dar keletą savybių. Visų pirma tai – gebėjimas bendrauti, tiesiog būti tarp žmonių, tai yra taip vadinama socialinė kompetencija. Be abejo, ji reikalinga ne tik pardavėjams. Vadovai, ypač vidurinės ir žemesniosios grandies, mokytojai, konsultantai, klientų aptarnavimo specialistai – visi tie, kurie nuolat bendrauja dirbdami, pasiekia geresnių rezultatų, ir, žinoma, sparčiau lipa karjeros laiptais, jei yra ne tik protingi, bet ir lengvai randantys bendrą kalbą su tais, su kuriais jiems tenka susidurti.Kad socialinė kompetencija yra svarbu, jau seniai niekam įrodinėti nereikia. Tą rodo ir knygų, mokančių „kaip bendrauti‘ ir „kaip patikti kitiems“ paklausa, ir seminarų, skirtų specialistams, dirbantiems su žmonėmis, dalyvių klausimai. Jei imtume ieškoti giliau, kokios gi žmogiškos savybės būdingos tiems, su kuo mums lengva ir malonu bendrauti, galiausiai atrastume, kad tai – vidinė darna, ar harmonija, kurią sukuria tie, kas nebijo pažinti pirmiausiai patys save. Gal todėl pastaruoju metu tapo madinga kalbėti apie dar vieną savybę – tai emocinę kompetenciją (arba – emocinį intelektą, dar žymimą „EQ“). Šis EQ (emotional quality) apima tai, kas nebetelpa į taip vadinamą IQ , reiškiantį racionalųjį intelektą. Tačiau EQ – tai nėra tik „kokybiškos“ arba tik teigiamos emocijos. Turintys aukštą EQ taip pat gali kartais būti pikti, liūdni ar nusivylę. Emocinė kompetencija visų pirma pasireiškia tuo, kad ja pasižymintys žmonės moka pažinti ir suprasti save. Jie pasitiki savimi, savo jėgomis ir gebėjimais, taip pat savo kūno ir emocijų teikiama informacija. Kitaip dar tai vadiname intuicija. Gebėdami visa tai daryti, šie žmonės taip pat išmoksta ir valdyti savo jausmus. O pasitikėdami intuicija, „leidžia“ jai prisidėti prie sprendimų paieškos, šitaip papildydami savo racionalaus mąstymo darbą. Taigi, EQ, būdamas IQ priešingybe, iš tikrųjų neprieštarauja jam, greičiau – padeda. Be to, tie, kas išmoksta pažinti ir suprasti save patį, geba ir įsijausti į kitų padėtį, suprasti ir priimti kitus tokius, kokie jie yra. O tai, žinoma, turi įtakos bendraujant. Mokėjimas prisiimti atsakomybę, noras tobulėti, pagarbos kitiems jausmas, tolerancija, gebėjimas dirbti komandoje, motyvuoti ir save, ir kitus – tai vis tos asmenybės savybės, kurioms susiformuoti „padeda“ būtent EQ. Sėkminga ar nesėkminga partnerystė, šeimyninis gyvenimas ir profesinė veikla iš esmės priklauso nuo šių gebėjimų. Juk ir priimant į darbą, pvz. pardavimo vadybininką, dabar vis labiau domimasi ne tik jo dalykinėmis žiniomis, bet ir asmenybinėmis savybėmis. Šios, taip vadinamos „soft skills“, tampa vis labiau pastebimos ir vertinamos.„Ar tu pagalvojai prieš tai darydamas?“ – klausiame, jei kas, mūsų manymu, pasielgia kvailai. „Susikaupkite – galvokite, ką darote“, – patariame ties sunkia užduotimi triūsiančiam kolegai. „Tu juk žinai, kad vis tiek turėsi tai padaryti – vėliau džiaugsiesi, kad nepatingėjai, ir suspėjai laiku“, – skatiname bendradarbę, tarsi prizu ar atpildu už darbą pasiekus finišą jos laukiančiu emociniu „apdovanojimu“ – tai yra džiaugsmu, kad darbas jau atliktas. Visais šiais atvejais kitus (ar save) raginame elgtis pagal tą pačią formulę: „galvok – tada tik veik – o po to jau galėsi ir jausti, jei norėsi“.Jausmai ir emocijos, tiek teigiami, tiek ir neigiami, kaip kad mes juos mėgstame skirstyti, ne be reikalo būdingi žmogaus prigimčiai. Štai paimkime pavyzdį: žiema, sninga, stiprus vėjas, o jūs einate apsivilkęs visai nedaug – tik ploną vasarinę striukę, neturite nei pirštinių, nei šaliko, nei kepurės. Ką pradedate jausti? Oda pašiurpsta, raumenys susitraukia ir sustingsta, gelia ausis, pirštai patys susigniaužia į kumščius… Ką tai reiškia? Šalta! Kūnas reaguoja dar net negavęs signalo iš racionaliojo proto – jis ginasi nuo pavojingo šalčio susigūždamas, jūs nejučia pasistatote apykaklę, slepiate rankas kišenėse, imate trepsėti, šokinėti. Ir kad jums šalta jūs žinote besiremdamas būtent savo jausmais, o ne racionaliais išvedžiojimais (minus 20 laipsnių, o striukė – vasarinė, taigi, turėtų būti per šalta – vadinasi, šalta, reikia pajudėti). Šalčio jausmas pranešė: „pavojus sveikatai ir net gyvybei!“. Panašiai „dirba“ ir baimės, pasibjaurėjimo, laimės, liūdesio ir kiti jausmai. Jausmai ir emocijos visada mums kažką praneša – dažnai tai, ko racionalusis protas dar nepastebėjo arba tiesiog pražiopsojo, nes buvo užsiėmęs kuo kitu. Pavyzdžiui, eidamas pas klientą imate jausti nerimą, nors paprastai nesinervinate prieš panašius susitikimus. Galite ignoruoti šį jausmą, ir lyg niekur nieko eiti toliau. Bet jausmai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar mes juos pripažįstame, ar ne. Nerimas, negavęs atsako, neišnyks, na, gal tik pasislėps. Jau vien tai neigiamai veiks jūsų elgesį susitikimo metu. Na, o greičiausiai pasibaigus pokalbiui, gal net kitą dieną po jo, staiga suprasite, kodėl jautėte šį nerimą – nagi prieš mėnesį dirbote su labai panašiu užsakymu, ten padarėte klaidų, ir dėl to turėjote nemalonumų („ir kaip aš nesusiprotėjau, kaip galėjau pamiršti, reikėjo man pasiimti dar ir tuos duomenis, tuomet būtų… ir t.t.“). Nerimas kaip tik ir bandė jus įspėti šįkart nepadaryti tos pačios klaidos.Gali būti, kad jausmai, kaip rūpestinga mama, mus įspėja ir visai be reikalo. Tačiau jei ignoruosime jų pranešimus, dėl to jie nenusiramins, net priešingai, gali imti labiau reikštis – kad tik juos pastebėtumėte. Šitaip nutikus, tampame lyg ir be pagrindo irzlūs, priekabūs, emociškai nepusiausviri. Tuomet sakome : „turbūt pervargau, man reikia poilsio“. Ir dažnai juk tik šitaip kūnas ir emocijos priverčia mus atkreipti į save dėmesį.Visa, kas susikaupia, ir kam ilgai neleidžiama išsilieti, galiausiai prasiveržia nevaldomai, ir neretai – didžiule griaunančia jėga – tarsi potvynio vanduo upėje. Vis tik mylintys ir gerbiantys gamtą bei išmanantys jos dėsnius išmoko su ja sugyventi ir naudotis jos teikiamomis dovanomis: taip atsirado vėjo ir vandens malūnai ir daugelis kitų naudingų dalykų. Mūsų emocijos ir jausmai, jei tik tinkamai juos įvertinsime, ir deramai su jais elgsimės, taip pat gali tapti mūsų draugais ir partneriais, nei kiek ne menkesniais už taip vertinamą protingumąJei atsižvelgsime į emocinę inteligenciją, galėsime paaiškinti, kodėl mes taip nedaug iš to, ką žinome, panaudojame. Juk jei žinau, tai dar nereiškia, kad visada taip ir darau. Pavyzdžių galime rasti kasdien: štai žinome, kad rūkyti nesveika, tačiau tai neretam netrukdo to daryti; žinome, kad nevalia viršyti greičio, bet skubame… Kodėl taip atsitinka? Tai požiūris mus verčia elgtis vienaip ar kitaip. Žinojimas tėra tik žinios, tik protavimo „produktas“ – tai yra mūsų pačių arba kitų sukurtos dogmos. O požiūris – jau ne vien dogmos, tai visuomet kažkas labai asmeniška, susiję su įsitikinimais, o šie – savo ruožtu – susiję su jausmais ir emocijomis. Toks gilesnis, „jausminis“ žinojimas atsiranda ne todėl, kad galime protingai galvoti, o todėl, kad mokame išmintingai mąstyti. Tai yra, kitaip sakant todėl, kad mokame naudotis ne tik IQ, bet „IQ+EQ“ . Turbūt sutiksite, kad būtent požiūriai turi lemiamą įtaką bendravimo, sveikatos, o taip pat ir darbo kokybei. Juk jei tektų pačiam priimti į darbą naują vadybininką, su kuriuo turėtumėte dalintis vienu kabinetu ir kartu turėtumėte daryti tuos pačius projektus, pasirinktumėte ne tą, kuris turi daugiausiai žinių, o tą, kuris greta žinių turi dar ir teigiamą požiūrį darbą, bendradarbiavimą ir bendravimą apskritai.Prisiminkime situacijas, kai sakome sau: „Aš žinau, kad turiu tai padaryti“. Na, pavyzdžiui, kai reikia paruošti praeito mėnesio ataskaitą, kurios rašymas jums yra nuobodus ir varginantis darbas. Kaip sunku prisiversti! Žinojimas yra, jis yra galvoje (mes galvojame apie tai), bet kūnas sunkiai paklūsta, jis tingi veikti ir visaip išsisukinėja…Visai kita situacija – kai sakome sau: „Aš jaučiu, kad turiu tai padaryti“. Šiuo atveju irgi yra žinojimas, tik jis kitoks, jis yra lyg ir kažkur kitur, gal širdyje (mes jaučiame tai), ir…stebuklas! … kūnas klauso jo daug lengviau. Jei jaučiu, kad ataskaitą turiu padaryti dar šiandien, ir netgi labai gerai, daugiau apie nieką, išskyrus šį darbą, ir negalvoju. Prisiversti nereikia, viskas darosi lyg savaime. Netgi – atvirkščiai – kartais tokiais atvejais sunku žmogų būna ir sustabdyti.Šitaip išmintis skiriasi nuo galvojimo.Taigi, kai tenka ką nors nuspręsti, prieš pradėdami galvoti, patylėkime ir pasitikrinkime, ką jaučiame. Net ir darbe. Net ir dirbant su skaičiais bei faktais. Tegu seka būna tokia: „jausti – galvoti – veikti“.O atvirkštinėje situacijoje: veiksmas – reikia jį apgalvoti – dar nesustokime ir nepadėkime taško. Dar verta pasiklausti, ką sako jausmai. Nes galvodami galime save apgaudinėti. Jausmai apgauna retai.Jei jums kilo klausimas, ar šį EQ jau turime tokį, kokį turime, ar galime jį lavinti, atsakymas būtų toks – visi jį turi, kasdieniniame gyvenime daugiau ar mažiau sėkmingai pasireiškia visų žmonių emocinis intelektas. Dažnai sakoma, kad moterys yra jautresnės, empatiškesnės (tai yra, geriau moka įsijausti į kito būseną), kad jausmai, ir teigiami, ir neigiami, joms kyla greičiau ir būna stipresni. Tyrimai parodė, kad moterų kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai yra labiau susiję nei vyrų, ir tai, žinoma, turi reikšmės. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad mergaitės ir berniukai auklėjami skirtingai, o ir vėliau jų elgesiui nuolat daro įtaką skirtingi lūkesčiai moterų ir vyrų elgesio atžvilgiu. Taigi, aplinka neabejotinai daro įtaką emocinei kompetencijai. Vadinasi, EQ galima lavinti. Kaip kad raumenis laviname fiziniais pratimais, lygiai taip atitinkamais pratimais galime treniruoti ir savo emocinius bei komunikacinius gebėjimus.Jei norite tai daryti, pradėti vertėtų nuo savo jausmų stebėjimo ir suvokimo. Tai vadinama savistaba:Pirmas žingsnelis būtų – mokytis kalbėti apie savo jausmus. Pirmiausiai patiems sau, po to ir bendraujant su kitais. Išmokę geriau suvokti momentines savo emocijas bei gilesnius jausmus, netrukus pastebėtumėt, kad jie kur kas mažiau ima veikti ir „reguliuoti“ jūsų elgesį bei savijautą. Vadinasi, tai mokymosi valdyti savo jausmus pradžia. Dar sekantis laiptelis – išmokti atpažinti, kokios mintys, kokie prisiminimai ar įsivaizduojamos ateities situacijos sukelia kokias emocijas.Kai įprasite stebėti save, galima imti ir analizuoti: taip rasite atsakymus į daugelį „kas“ ir „kodėl“.Tuomet jau galėsite pamažu kurti save tokį, kokį norėtumėte save matyti.Na, o tam, kad galėtumėte mokytis daryti įtaką kitiems, dar reiks išmokti ir stebėti kitus įsijaučiant į jų būsenas bei mokantis juos suprasti.