Psichologija Kasdien

apie kasdienius dalykus – paprastai

Patiko… todėl dalinuosi

Portia Nelson

Autobiografija iš penkių skyrių

1. Einu gatve.

Šalikelėje žioji gili duobė.

Aš į ją įkrentu.

Visiškai pasimetu. Apima neviltis.

Tai ne mano kaltė.

Užtrunka amžinybę, kol išsikapanoju.

2. Einu ta pačia gatve.

Šalikelėje žioji gili duobė.

Deduosi, kad jos nematau.

Vėl įkrentu.

Negaliu patikėti, kas esu toje pačioje vietoje.

Bet tai – ne mano kaltė.

Ir šįkart prireikia daug laiko, kad išsikapanočiau.

3. Einu ta pačia gatve.

Šalikelėje žioji gili duobė. Aš ją matau.

Ir vėl įkrentu… Tai įprotis.

Mano akys atmerktos.

Žinau, kur esu.

Tai – mano kaltė.

Akimirksniu išsikapanoju.

4. Einu ta pačia gatve.

Šalikelėje žioji gili duobė.

Aš ją apeinu.

5. Einu kita gatve.

————————————————–

Galbūt tai – mano biografija, galbūt – tavo… arba kaimyno ;) .  Jei kaimyno – visa tai, garantuotai, matyti labai gerai. Juk taip paprasta!  Jei tavo – o tu mano draugas – mes tikriausiai abu nieko nematome, o jei aš pamatau – man nesmagu, ir bijau tau pasakyti. Kol netenku kantrybės… O jei mano? Tuomet – mano laimė, jei atsiranda draugas, kaimynas, praeivis ar koks įvykis… kas nors, kas  papurto – kad pramerkčiau akis, ir kas pakiša mintį, jog ten už kampo, visai šalia, yra ir kita gatvė, vedanti į tą pačią pusę…

pagautos nuotaikos. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

DU VIENAME: šeima ir darbas

…Vyras – įmonės direktorius, žmona – tos pačios įmonės finansininkė. Pasitaiko? Taip, ir neretai. Jei valstybinėse organizacijose ir egzistuoja kažkokie apribojimai, tai privačiame versle – dirbkite, kaip tik jums patogu.

…Kitas derinukas: vyras – įmonės vadovas, žmona – personalo vadovė Skaityti daugiau……

visa kita. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Apie pavasarį, gyvybingumą ir tas ugneles akyse ;)

Visa tai parašiau žurnalo “AŠ ir PSICHOLOGIJA” balandžio numeriui, taigi, kai dar buvo sniego. Bet šįkart pavasaris atėjo taip staiga, tiksliau – jis prasiveržė su tiek gyvybinės energijos ir taip nesulaikomai, kad… na, tai -  juk vis apie tą patį :)

Kai buvau vaikas, pavasariais mėgau žaisti „darau kelius upeliams“. Kasinėdavau pažliugusį sniegą, stumdydavau jį į pašalius taip, kad kieme ar ant kelio tvyrančios balutės galėtų pamažu susijungti, pavirsti upeliais, vis sraunesniais ir sraunesniais, ir galiausiai taptų vos ne upėmis, savo galia ištirpdančiomis pilką košę ir padarančiomis vietos pavasariui ateiti arčiau mano namų. Tiesą sakant tai man labiau patikdavo ne tos nusausintos salelės ir takeliai, už kuriuos mane pagirdavo namiškiai ir kaimynai, bet pats upelių gurgenimas – jie man atrodė tarsi gyvi sutvėrimai, ir todėl primindavo kiemą vasarą, kuomet jis būdavo pilnas visokio čirpimo, dūzgimo ir krebždėjimo. Skaityti daugiau……

psichologo dienoraštis. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Sekmadienis – gal tai ne visai “savaitės galas” ;)

Šventas sekmadienis – kas tai: pradžia ar pabaiga?

…Čia kaip ir su tuo daugumai ginčininkų greit numušančiu norą tuščiai peštis retoriniu klausimu: tai kas pirma – višta ar kiaušinis? Lyg ir jokio skirtumo, svarbu tik, kad abu sveiki ir gražūs būtų. Ir vis tik… Kasdienybėje juk neretai būna tikrai sunku susigaudyti, kur kas nors prasideda, o kur – pasibaigia. Na, tarkim, rytas, prabundu. Ir – kas tai – naujos dienos pradžia ar saldaus sapno pabaiga? Kam kaip… Skaityti daugiau……

psichologo dienoraštis, visa kita. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

“Sunkūs” žmonės – su jais sunku… ;(

Jei tik žmonės dirba kolektyve, tai yra – drauge su kitais, taip jau dažniausiai nutinka, kad ne visuomet viskas jiems bendraujant klostosi sklandžiai. Karts nuo karto, žiūrėk, tarp vienų ar kitų vis įvyksta kažkas, nelyg kokia neigiamos energijos iškrova. Tokius “susikibirkščiavimus” kai kurie vadina konfliktais. Sakome “kai kurie”, nes tai, kas vienam bus tiesiog apsikeitimas nuomonėmis, kitam jau gali reikšti, jog “ribos peržengtos”. Juk konfliktinės situacijos – tai nebūtinai vien tik apsikeitimas daugiau ar mažiau emocingomis frazėmis. Demonstratyvus tylėjimas (“tu man neegzistuoji!”), kreiva šypsena (“esi nevertas nė skatiko…”) ar nuolatinis rungtyniavimas net dėl smulkmenų (“aš juk geresnis!”) taip pat gali rodyti esant labai stiprią įtampą. Ir neretai tai gali pasirodyti besą kur kas “žiauriau” veikiančios priemonės nei tiesiog tik paprastas “apsižodžiavimas”. Skaityti daugiau……

tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. 4 komentarai

Su kuo sutapsi…

…tuo ir patapsi, – sako sena patarlė, ir mes žinome, kad tai yra tiesa. Kitaip kodėl gi vaikams ieškotume „geros“ mokyklos, o namą stengtumėmės susirasti „gerame“ rajone. Juk ne vien pati mokymo programa ar architektūrinis namo išplanavimas yra svarbu, toli gražu – ne… Skaityti daugiau……

tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Kaip Šeimyna Kalėdų Šventę kūrė…

Vieną dieną, kai jau visame mieste įsivyravo ruošimosi Kalėdoms nuotaikos, vaikštinėjau po parką ir ieškojau dailių kankorėžių. Žiūrėjau, žinoma, sau po kojomis – ten, kur tikėjausi rasti jų nukritusių. Bet staiga mano žvilgsnį patraukė keista nedidukė ryškiai mėlyna figūrėlė, pėdinanti nuo vieno medžio prie kito, nuo vieno prie kito… „Nieko sau, – pamaniau, – lyg ir varna, bet ko tokia mėlyna…“ Skaityti daugiau……

pasakos - ne pasakos. Parašė Eglė Masalskienė. 4 komentarai

Šventės ateina ir į darbo kolektyvus…

Gal prieš 20 ar 25 metus viename žurnale vyko diskusija: „Ar darbo rūbas tinka šventei?“. Dabar, artėjant Kalėdoms, ją nejučia prisiminiau bekalbėdama su personalo specialistėmis ir vadovėmis apie vakarėlių organizavimą įmonėse. Pasirodo, ne toks jau paprastas reikalas tai yra… Ėmėme skaičiuoti „už“ ir „prieš“, aptarinėti visas įmanomas naudas ir pavojus, ir vis tik pliusų šventinių vakarėlių organizacijose naudai radome daugiau. Skaityti daugiau……

visa kita. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Stresas? Kas gi tai?

Žodį “stresas” taip įpratome naudoti kasdieninėje savo kalboje, kad dažnai nė nesusimąstome, ką jis reiškia. “Stresuoju”, – sakome – ir viskas turėtų būti lyg ir aišku. Bet pamėginkime šią būseną nusakyti kitaip. Greičiausiai tuomet sakysime “nervinuosi”, “bijau”, “nerimauju”. O gal “kažko ant širdies negera”, “net drebu visas”, “esu pernelyg įsitempęs”, “niekaip negaliu atsipalaiduoti”, “virpu iš nekantrumo” ar “noriu ir bijau” ir pan.. Pasirodo, jau vien tai, kad rasime ir kitų žodžių streso būsenai nusakyti, mums daug ką gali atskleisti apie jo priežastis ir pasireiškimą, ir netgi užuominomis duoti nurodymus, kaip elgtis toliau, kad ši būsena mums ne kenktų, o pagelbėtų. Skaityti daugiau……

tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Kaip išnaudoti laiką nuo 8.00 iki 17.00 ir dar turėti laisvalaikio

1.Stenkitės pajausti pasitenkinimą kiekviena savo gyvenimo (taip pat ir to, kurį gyvenate

kasdien nuo 8.00 iki 17.00) minute. MĖGAUKITĖS viskuo, ką darote. Prieš imdamasis

bet kokio naujo darbo ar veiklos, įžvelkite jame tai, kas jus jame žavi. Dirbdamas

teikiantį pasitenkinimą darbą, tapsite optimistu: pergalę jums reikš ne kokio reikalo

atlikimas ar užbaigimas, o pati veikla. Šitaip veikdamas, netrukus pajusite, kad laikas,

kurį skyrėte užduočiai atlikti – tai ne sugaištas, ir ne prarastas laikas, o – atvirkščiai –

Skaityti daugiau……

patarimai-priminimai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra