Psichologija Kasdien

apie kasdienius dalykus – paprastai

Improvizacijos: svetimom temom – savais žodžiais – savos nuotaikos – taip jos ir ateina

Vienąkart netyčia užkliuvau už nepažįstamo žmogaus žodžių. Na, tai nutiko facebook’e, kur visko pasitaiko ;), ir tai buvo eilėraštis. Per pusvalandį sudėliojau savaip. Matyt, ne tokia jau svetima tema pasitaikė :)… (O kam gi ji svetima?) Pratęskite ir jūs, jei ne čia, tai kažkur kitur, jei ne apie tai, tai apie kažką kita – tai, kas jums rūpi... Na, o atspirties taškas – štai nuo ko tai prasidėjo: Skaityti daugiau……

pagautos nuotaikos. Parašė Eglė Masalskienė. 3 komentarai

Motyvacija? Kiekvieno asmeninė problema…

Jei į darbo su personalu reikalus pažvelgtume darbdavio akimis, greit suprastume, kad darbuotojo noras dirbti yra ne ką mažiau svarbus nei jo sugebėjimas padaryti tai, ko iš jo tikimasi. O gal net ir dar svarbesnis. Kitaip sakant, tai – motyvacijos klausimas. Ir jis rūpi kiekvienam vadovui, vos tik jis tampa vadovu. Na, o jeigu vadovavimas nėra jūsų pagrindinis darbas, jei tiesiog esate komandos narys, specialistas, svarstydamas apie tai, kas gali skatinti žmones efektyviau dirbti, dažniau galvoje turite save nei kitus.

Kartą vienas vadovas paklausė, ką daryti, kad darbuotojas būtų motyvuotas dirbti? Ir pats atsakė į šį klausimą – „Nieko! Vadovas nieko neturi daryti, paprasčiausiai į darbą reikia priimti tik tuos, kurie nori dirbti, ir nebus jokių problemų. Motyvacija – kiekvieno darbuotojo asmeninė problema.“ Skaityti daugiau……

tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Nieko neveikimo meistrystė (apie pa-nieko-paneveikti, italus ir spyruoklę)

Kažkada seniai, dar studijų laikais, draugai man uždavė įprastą klausimą: „Ką veiksi sekmadienį? Ar turi kokių planų?“. Kaip nekaltai paklausė, taip nekaltai ir atsakiau: „Taip, ketinu pa-nieko-paneveikti“. Kadangi iš tiesų būtent taip ir ketinau praleisti ilgai lauktą laisvadienį. Nebeprisimenu dabar, ką veikiau tuomet išties, bet tąkart taip spontaniškai gimęs žodis-naujadaras įstrigo atmintin ir dar ilgai buvo mėgiamas ir naudojamas. Pa-nieko-paneveikti! Ir kas gali būti šauniau? Galima vienam, arba keliese. Nori – drybsai ant sofutės, susisukęs į šiltą apklotą, gurkšnoji arbatą ir skaitinėji tai šį, tai tą; nori – paspoksai televizorių valandžiukę, arba tiesiog stebi varnas ant kaimynų stogo… Netinka? Na, tuomet persikeli į kitą kampą – truputį pasiuvinėji, truputį papaišai, paieškai lentynose šio bei to, pasimatuoji kokį seniai užmirštą drabužėlį, randi šokoladą ir eini gaminti kokio ypatingo skanėsto skambant geriausiai tos dienos muzikai… Netinka ir tai? Pasirinkite bet ką, kas tik šauna į galvą, ir ko labiausiai norėtumėt kaip tik tą akimirką. Labiausiai. Na, bet tik – nieko tokio, kas reikalautų valios pastangų ar pasiruošimo. Pa-nieko-paneveikimas tuo ir yra ypatingas – jis turi lietis savaime. Ne tu jį veiki – jis tave veikia… Skaityti daugiau……

psichologo dienoraštis. Parašė Eglė Masalskienė. 1 komentaras

Pavasaris, alyvos, Palanga…

Pavasaris šiemet vėluoja. Ypač pajūry. O kad ir saulutės, ir gryno oro vis tik norisi, ieškodama užuovėjos įsitaisau vienos kavinės terasoj ir, gurkšnodama arbatą, bandau skaityti knygą. Bet dėmesys pagauna ką kita – tikrą, su niekuo nesupainiojamą pavasario kvapą…  Apsidairau. Prie gretimo stalelio kaip tik įsitaiso solidi pora – abu tokie gražūs, šviečiantys, abu „odiniai“ – vyras smėlio odos švarku, moteris beveik baltu, ir abu besišypsantys – lyg vienas kitam, lyg visam pasauliui… Padavėja atneša vazelę, ir moteris pamerkia savo alyvų puokštę – tai mat iš kur tas pavasario kvapas… Beskaitydama vis dirsčioju ir grožiuosi: jie neskubėdami gurkšnoja kavą su brendžiu, toliau šypsosi ir tyliai kalbasi.  Net muzika tarsi specialiai jiems parinkta būtų – prancūzas sodriu žemu balsu kažką dainuoja apie moterį ir gėles. Bet daina baigiasi. Moteris nuo gretimo stalelio pakyla ir nueina kavinės vidun. Vyras tuo tarpu išsitraukia telefoną. Tylu, tad negaliu negirdėt: „Labas, brangioji, šiandien negrįšiu, užtruko derybos, ryt bus dar vienas susitikimas… Bučkis dukružei… Ir nepamiršk mano žuvyčių… „…  Kažkas pasirūpina muzika, ir prancūzas sodriu balsu ima dainuoti apie gyvenimą. Moteris baltu švarku grįžta atgal. Vyras paduoda jai taurę, ir jie ilgai žiūri vienas į kitą. Pūsteli vėjelis, vėl iki manęs atnešdamas tą svaigų alyvų kvapą. Pavasaris. Šiaip ar taip – šaltas, bet pavasaris…

pagautos nuotaikos. Parašė Eglė Masalskienė. 2 komentarai

Derybos? Galima kautis, galima prisiderinti, žaisti… arba numoti ranka ir pamiršti…

Kai išgirstame žodį „derybos“, pirmos kilusios asociacijos tradiciškai būna susijusios su politikais, pardavimo vadybininkais ir turgaus prekiautojais. Tačiau dabar, kai spauda ir internetas pilni straipsnių, aiškinančių, kaip svarbu yra išmokti derėtis kiekvienam, ir kaip stipriai nuo to priklauso mūsų gyvenimo kokybė, ko gero, jau nieko nenustebintume pasakę, kad su derybų situacijom susiduriame visi ir nuolat, ne vien pirkdami ką turguje. Taigi, kad yra toks dalykas, kaip derybos, ir kad jis, norime mes to ar ne, užima dalį mūsų gyvenimo, lyg ir savaime aišku. Tačiau nuo to nepasidaro aiškiau, o kas per daiktas apskritai tai yra, kame gi to, ką vadiname derybomis, esmė. Ją, pasirodo, kiekvienas interpretuojame savaip. Skaityti daugiau……

tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Mūsų mintys = tai mūsų gyvenimo programos, kartais – laimei, o kartais…

“Netikėdamas savimi genijumi nebūsi“ (H. de Balzakas)

O, kažin, kuo gali būti netikėdamas savimi? Na, jei ne genijumi, tai gal…, na, pavyzdžiui mokytoju ar vaikų darželio auklėtoja? Sakysite, turbūt nelabai – vaikai juk greit pajustų tą nepasitikėjimą savo jėgomis, ir galiausiai „užliptų ant galvos“ arba, dar blogiau, visai nekreiptų dėmesio. Tai gal pardavimo vadybininku, juk jų vis reikia ir reikia? Na tai jau ne – taigi nieko neparduosi! Tai… gal siuvėja ar vairuotoju…? Ką gi, įsivaizduokite vairuotoją, nepasitikintį savimi, darantį kairį posūkį judrioje miesto sankryžoje, kurioje nėra šviesoforo… Grėsmė čia jau kiltų ne tik jam vienam, o ir aplinkiniams taip pat. Ir taip, į kokią darbo sritį bepažvelgtume, visur pamatytume tą patį: be pasitikėjimo savimi – tik žingsnis ten, du atgal ir trypčiojimas vietoje. Geriausiu atveju… Skaityti daugiau……

mintys ir proto balsas,tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Žaisdami mokomės, žaisdami užaugame, žaisdami dirbame… (žaisdami gal ir nesenstame?)

Kartą, kai jaučiausi visiškai pavargusi ir man norėjosi tik svajoti apie atostogas, užsukau į vienos kelionių agentūros tinklapį. Ten akį patraukė siūlymas pažaisti, o tuo pačiu ir pasitikrinti, kaip gerai pažįstu pasaulio šalis – „žaisk ir laimėk“ ar kažkas panašaus. Ekrane pasirodė Afrikos žemėlapis su visų jos valstybių kontūrais, tik niekur nebuvo užrašų, nurodančių, kur kokia šalis. Kas keletą sekundžių greta žemėlapio išnirdavo vis kitos valstybės pavadinimas, o žaidėjui (t.y. man) reikėdavo nedelsiant surasti tą šalį žyminčią teritoriją. Dirbant greitai ir tiksliai, per tam tikrą laiką (atrodo, tris minutes) turėjo būti „užpildytas“ visas žemėlapis. Na, o jei padarysi klaidų ar per ilgai svarstysi, tuomet tiesiog nebetilpsi į numatytą laiką, ir … galėsi nebent žaisti iš naujo… Tiesą sakant, tą vakarą tik tai ir tedariau. O kai jau galėjau nesunkiai tilpti į laiko limitą, atsirado azartas ir noras tai padaryti per dar trumpesnį laiką. Šitaip net nepastebėjau, kaip puikiai išmokau tą geografijos pamoką. Ir, svarbiausia – jokio „kalimo“, tik smagiai praleistas laikas! Skaityti daugiau……

tiesiog straipsniai. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Spalvos ir spalviukai: raudona – laikas veikti, ir greičiau!

Raudona – labai graži ir labai stipri spalva. Ne? Tau – ne? Na, dėl grožio tai galima ir nesiginčyti ;), bet jėgos ji turi be galo daug, juk negali nesutikti. Net jei ji tau ir nemiela,  ta raudona…

Tas, kas turi daug  jėgos, gali daug nuveikti. Raudona – tai aktyvumas ir veikla. Energija, besiliejanti per kraštus. Greitis. Turi daug darbų? Skaityti daugiau……

natūrali psichoterapija. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Spalvos ir spalviukai: geltona – laisvė tavo valiai

Kai buvai vaikas, tikriausiai mėgai geltoną spalvą. Dauguma vaikų ją renkasi, o besirinkdami šypsosi :). Nes geltona – tai optimizmas. Nes geltona – tai linksma šviesa. O su šviesa prasideda nauja diena – daug žadanti ir atverianti naujas galimybes – daug naujų galimybių… Ir daug įdomybių. Skaityti daugiau……

natūrali psichoterapija. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra

Spalvos ir spalviukai: pavasario žaluma – kad viskas augtų ir žydėtų, kad tu pats augtum ir stiprėtum!

…jau tuoj tuoj… ims ir sužaliuos… lauki? Labai labai? Ar žinai, ką reiškia tavo širdžiai ši vaiski žaluma, kai naujais pavasariniais drabužėliais apsirengia medžiai ir krūmokšniai?

O jei lauki, vadinasi, tau jos reikia, tos pavasarinės žalumos. Niekad nepagalvojai – kam? Skaityti daugiau……

natūrali psichoterapija. Parašė Eglė Masalskienė. Komentarų dar nėra